2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Ko gero, kad kiekvienas bent kartą gyvenime esam susidūrę su meile. Stoję akivaizdon su savo jausmais, emocijom, bet ar visada būnam įsitikinę jų tvirtumu?
Pati nekartą susidūriau su silpnumo akimirkom. Vos prieš porą savaičių buvau įsitikinus, kad  ir į mano duris pasibeldė meilė, bet, pasirodo, kad tik ėjo pro šalį kažkur kitur.
Viskas atrodo taip laikina ir trapu. Kaip ateina, taip ir išeina. Kartais atrodo, kad net neaišku kas iš tikrųjų ta meilė, kai sunku paleisti, sunku pamiršti. Turbūt daugiau šitoj situacijoj žaidžia susižavėjimas, kuriam smagu manipuliuot mumis. Nejaugi nei vienas niekada nesijaučiat kaip jausmų marionetė? Niekada nekyla klausimas: Ar tikrai taip jauciuosi, kaip sakau kitiems? Sunkus lausimai, tiesa?

2013 m. rugsėjo 20 d., penktadienis

2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Keletas laimės akimirkų

Turbūt kiekvienas žinom tą beprotiškai gerą jausmą, kai esam mylimų žmonių apsupty ar pačių pačiausių draugų būryje. Tad kiekvieną dieną ir aš dėkoju Dievui už tokius žmones savo gyvenime, nes jų Dievas man atsiuntė tikrai be galo daug.


2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Pyktis

Kartais supykstam dėl be galo paprastų dalykų, kurie atrodo visai nepaprasti. Įžaidžiam aplinkinius ar įskaudinam savo žodžiais. Galim vieni kitiems kaip kokios gyvatės įkąsti :D Bet ar tikrai verta tokį didelį vaidmenį savo gyvenime užleisti pykčiui?
Vienas žmogus yra labai gerai pasakęs: " Jei pyksti - eik stumdyti sienų/ medžių ar kitokių nepastumiamų dalykų". Galiu patvirtinti - veikia. O tai tik vienas iš daugelio būdų, kuriais galime sumažinti savo pyktų. Kitiems gal kaip tik patinka išsilieti sportuojant ar šiaip, tvarkantis namus... Tačiau gerai rasti sau tinkantį būdą, nes turbūt sprogtume, jei visą pyktį sulaikytume kažkur savyje. O kada nors, šalia esančiam žmogui labai nepasisektų, kai viską ant jo išlietume, nors jis bus tik kokią nedidelę smulkmeną pasakęs, kuri tuo metu mums neįtiks... 
Labai lengva leisti pykčiui veikti per mus, tačiau daug sunkiau yra jį kontroliuoti ir rasti kuo mažiau skausmingą būdą jį išlieti...


2013 m. kovo 25 d., pirmadienis

Turbūt daugeliui žmonių laisvalaikiu patinka žiūrėti įvairiausius filmus, tame tarpe ir man :) Tad nusprendžiau pasidalinti keliais man labai įstrigusiais filmais:

1. "Visi nepastebėti vaikai" ("All the invisible childer") - tai filmas, kuriame pasakojamos 7 skirtingų vaikų istorijos. Bet kurioje pasaulio šalyje yra vaikų, kuriems likimas pagailėjo laimės ir meilės. Dažniausiai jie lieka nepastebėti, išgyvena skurdą, mirtinas ligas, tėvų netektį, vienišumą, pilietinio karo siaubus, artimųjų abejingumą... Tačiau šie vaikai yra drąsūs ir nė sekundei nepasiduodantys ir stengiasi rasti kelią į šviesesnį rytojų. Žiūrėdama šį filmą turėjau laiko ir pasijuokti, ir paverkti... tikiu, kad ir Jums jis patiks ;)

2. "Bjaurusis AŠ" ("Dispicable me") - jau keleri metai, kai nebežiūriu jokių animacinių filmų, tačiau šis filmas pritraukė mano dėmesį. Jame pasakojama apie vyrą, kuris rezga planą, kaip pavogti mėnulį ir jam prisireikia trijų mažų mergaičių pagalbos. Galima tik įsivaizduoti, kokius nuostabius dalykus gali padaryti meilė, nors ir pačioje šalčiausioje širdyje. Jei dar nematėt, tai būtinai pažiūrėkit, nes jame gausu juokingų situacijų, o dar, kai aplink sukiojasi milijonas geltonų žmogeliukų... :)

3. "Sėkmė avansu"("Pay it forward") - kartais visas pasaulis gali apsiversti aukštyn kojom mažo berniuko projekto dėka. Trys geri darbai trim žmonėms - atrodo tiek nedaug, tačiau, kai tie trys žmonės padaro dar po tris gerus darbus kitiem trim žmonėm, tai jau tampa gėrio grandine. Nepaisant to, kai kartais gali būti sunku padėti kitiems, tačiau berniukas yra tvirtai apsisprendęs, jog tai pavers pasaulį geresniu ir yra pasiryžęs kovoti iki galo. Tai nepaprastai graži istorija, verčianti kiekvieną susimąstyti apie savo gyvenimą ir pagalbą silpnesniems.

4. "Po vienu stogu"("Life as we know it") - mirus mažos mergaitės tėvams, ją globoti paskiriami du geriausi mergaitės tėvų draugai. Tai Erikas ir Holė. Turbūt kiekvienam iš mūsų būtų sunku po vienu stogu apsigyventi su beveik nepažįstamu žmogumi... Taip ir jiems teko ne tik kartu apsigyveni, tačiau dar ir išmokti rūpintis mažamete Sofi. Nors ir kyla daugybė nesklandumų ir sunkumų, tačiau pamažu viskas stoja į savas vėžes ir mažoji Sofi vėl gali džiaugtis laiminga ir mylinčia šeima.

5. "Basomis per grindinį" ("Barfuss") - psichiatrinės ligoninės valytojui išgelbėjus ligonę nuo mirties viskas pasikeičia. Vieną dieną jis tiesiog randa ją prie savo buto durų ir ji nusprendžia visam laikui pasilikti su juo. Kad ir kaip tai kvailai skambėtų, tačiau jie kartu leidžiasi į kelionę, kuri galutinai sumaišo Niko gyvenimą ir pakeičia jį visam laikui...

6."Puikybė ir prietarai" ("Pride&prejudice") - tai istorija apie aristokrato dukterį Elizabetą, kurią įsimyli į kaimynystę atsikraustęs aristokratas. Tuo pačiu metu ji susipažįsta su aristokrato bičiuliu Darsiu - iš pirmo žvilgsnio gal ir kiek snobišku bei paslaptingu jaunuoliu, tačiau pamažu abiejų jausmai tampa visiškai priešingi.
Ši istorija puikiai parodo, kad pirmas įspūdis - tai dar ne viskas. Filmas tikrai vertas dėmesio. Rekomenduočiau jį kiekvienam , kam jau  atsibodo tipinės amerikietiškos meilės istorijos.

7."Keliamieji metai" ("Leap year") - tai linksma istoriją apie merginą, kuri nebeišlaukusi, kol jai pasipirš, pati nusprendžia pasipiršti savo draugui, o Airijoje tam skirta diena tik kartą per ketverius metus - vasario 29d. Norėdama laiku suspėti nukakti į Airiją iš Amerikos ji turi vos porą dienų, tačiau kelionės metu įvyksta daugybė netikėtumų, kurie viską apverčia aukštyn kojomis, tai linksma romantinė komedija. Tokios ypač tinka, kai norisi ko nors paprasto ir mielo širdžiai ;)

8."Saugus prieglobstis" ("Safe haven") -Kai Keitė atsikrausto į nediduką miestelį Sautporte, visiems pasidaro smalsu sužinoti apie jos praeitį ir tokį netikėtą norą jame apsistoti. Keitė stengiasi nesivelti į artimesnius ryšius, tačiau pamažu susidraugauja su našliu Aleksu ir kaimyne Džo. Keitė atsipalaiduoja ir ima vis labiau pamilti miestelį, ją supančius žmones, o ypač Aleksą ir du jo vaikus. Kad ir kaip kartais ramu atrodytų, tačiau praeitis dažniausiai pasiveja ir į Keitės gyvenimą sugrįžta patys baisiausi dalykai.

9. "Nematoma pusė" ("The blind side") - be galo graži istorija apie tai, kaip atsitiktinai sutikti žmonės gali pakeisti gyvenimą ir padėti pasiekti aukštumų. Nemanau, kad daugelis iš mūsų išdrįstų namo parsivesti visiškai nepažįstamą paauglį ir mylėti jį kaip savo vaiką. Tačiau, pasirodo, kad kartais tai būna vienas iš didžiausių gyvenimo stebuklų. Tai pats geriausias filmas ramiam ir jaukiam vakarui... :)

10. "Paskutinė naktis" ("Last night") - istorijoje pasakojama apie vedybinį gyvenimą, kuriame jau seniai nebelikę meilės. Ir kaip tik tuo metu tiek Džoanos, tiek Maiklo gyvenime pasitaiko naujų simpatijų ar niekad nepamirštų, tik užslėptų, jausmų. Visą paprastą šeimos gyvenimą sujaukia vos viena naktis atskirai...

Tai tiek šiam kartui  :) Tikiuosi, kad bent kuris nors filmas sudomino ir linkiu gero žiūrėjimo :*

2013 m. kovo 11 d., pirmadienis



Kovo 11d. jau 13 metų yra be galo svarbi mūsų tautai.  Kasmet ji primena kiek daug mums teko išgyventi vardan dabar turimos laisvės. Vardan laisvės, kurios dėka dabar drąsiai kalbame lietuviškai, pasaulio žemėlapiuose galime išvysti Lietuvą ar pasakyti, kad ne veltui praeityje lietuviai stengėsi ją apginti, nes ji vis dar gyvuoja! Tik ar tikrai visiems ji tokia svarbi...?
Kartais imu galvoti, kad kai kuriems, tai tik laisva diena, kai nereikia eiti į darbą... Bet nejaugi jų širdys nei keik nesudreba pagalvojus, kad gal dabar nei tiek neturėtų?! Gal būtume seniai rusų ir lenkų išsidalinta tauta, nebeturinti jokių tautiškumo likučių... 
Bet, vis dėl to, Lietuva tebėra mūsų namai. Nepaisant to, kaip toli esame nuo jos, tačiau anksčiau ar vėliau, visi, kurie sugrįžta, supranta, kokia ji mum svarbi ir nuostabi. Tad nepamirškime savo tėvynės, kaip ir ji mūsų nepamiršta ir nepaisant to, kad kartais gali būti sunku, tačiau ginkime ją ir saugokime, nes visada atsiras tų, kurie norės ją atimti. O dabar jos laisvė jau mūsų rankose....

2013 m. kovo 8 d., penktadienis







Muzika, užvaldanti mus

Gal ir juokinga atrodo, kalbėti apie muziką, bet mano gyvenime, o ir daugelio kitų žmonių, ji yra tarsi gyvybė. Tiesą pasakius, tai neįsivaizduoju jokio kito dalyko, kuris taip gerai atspindėtų nuotaiką, išlietų emocijas... Tik muzika. Kai būna liūdna - ji vienokia, kai linksma - ji vėl keičiasi... Turbūt ne veltui sakoma: "Pažiūrėjus į žmogaus grojaraštį, galima spręsti apie patį žmogų" :)
Turbūt būtų galima ant pirštų suskaičiuoti dalykus, kurie mane lydi nuo pat vaikystės. Muzika yra vienas iš jų. Dar būdama maža ją labai mėgdavau ir, kai dėdė grodavo gitara, būdavau labai laiminga, o, jei dar kokį akordą leisdavo prabraukti per stygas... Matyt, ne veltui dabar ir pati groju gitara :D
Ne kartą įsitikinau, kad nėra geresnio ramybės šaltinio kaip muzika, o jei dar ir pačiai kas nors susidėlioja, kaip kokia dėlionė: imi niūniuoti kokią nors melodiją, tuomet atsiranda kokia nors eilutė, tada antra, o paskui, žiūrėk, jau ir visa daina! Tada supranti: "Kaip gera yra kurti..." Kas žino, gal kada nors tai taps ne tik mintyse užrašytomis eilutėmis, ar ant lapo užrašytomis natomis, bet ir kuo nors daugiau... Svarbu norėti ir tikėti, o tuomet jau nieko nėra neįmanoma.


http://www.youtube.com/watch?v=qxmcQGeNcMc


2013 m. kovo 7 d., ketvirtadienis

Pavasaris!!! :)))

Pagaliau sulaukėm pavasario. O aš jo buvau jau taip pasiilgus :) Vis pasižiūrėdavau pro langą ir galvodavau: "Nu ir kada gi pagaliau bent saulė pasirodys!"... Ir sulaukiau to momento, kai ryte keliesi su šypsena veide, nes pro užuolaidas jau skverbiasi šviesa, kai katę gali rasti jau ne ant radiatoriaus miegančią, kaip šaltą žiemos vakarą, bet ant palangės besikaitinančią saulės spinduliuose , kai užėjus į drabužių parduotuvę pirmiausiai aplankai ne megztinių, bet suknelių skyrius, kai vos keli laipsniai šilumos atrodo kaip vidurvasaris... Ir visa tai telpa vos į vieną žodį - pavasaris :) 

Translate