Ko gero, kad kiekvienas bent kartą gyvenime esam susidūrę su meile. Stoję akivaizdon su savo jausmais, emocijom, bet ar visada būnam įsitikinę jų tvirtumu?
Pati nekartą susidūriau su silpnumo akimirkom. Vos prieš porą savaičių buvau įsitikinus, kad  ir į mano duris pasibeldė meilė, bet, pasirodo, kad tik ėjo pro šalį kažkur kitur.

Viskas atrodo taip laikina ir trapu. Kaip ateina, taip ir išeina. Kartais atrodo, kad net neaišku kas iš tikrųjų ta meilė, kai sunku paleisti, sunku pamiršti. Turbūt daugiau šitoj situacijoj žaidžia susižavėjimas, kuriam smagu manipuliuot mumis. Nejaugi nei vienas niekada nesijaučiat kaip jausmų marionetė? Niekada nekyla klausimas: Ar tikrai taip jauciuosi, kaip sakau kitiems? Sunkus lausimai, tiesa?